Prabėgo jau du trečdaliai vasaros – tikimės, didesnę dalį jos praleidote gamtoje. O ar pastebėjote besimėtančių šiukšlių? Kad vasaroti būtų galima džiaugiantis gamta, o ne ieškant neapšiukšlintos stovyklavietės, pakuočių tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“, kartu su iniciatyva „Kita forma“ bei Valstybine saugomų teritorijų tarnyba organizuoja akciją „Misija – švari vasara“. Kadangi Lietuvos saugomos teritorijos šiemet švenčia 30-metį, nuspręsta ta proga organizuoti talkas penkiuose griečiausiai saugomuose Lietuvos nacionaliniuose parkuose.

Pavyko sutvakyti tris šiukšlynus

Talkų metu tvarkomi nedideli šiukšlynėliai, įsisenėję ar kaip tik – netikėtai atsiradę per paskutiniuosius metus. Žemaitijos nacionalinio parko, kuriame vyko paskutinioji talka, direktoriaus pavaduotojas Giedrius Norvaišas sako, jog susijungus parkui bei dviejų organizacijų savanoriams pavyko sutvarkyti 3 šiukšlynėlius, kuriuose rasta įvairiausių „gėrybių“.

„Atliekos įvairiausios: pakuotės, plastikas, buitinės šiukšlės, statybinis laužas, padangos…,“ – radinius vardijo G. Norvaišas.

Jo teigimu, neretai toks šiukšlynas prasideda nuo mažutėlio šiukšlių maišelio.

„Kiti vis papildo iš karto atveža nemažą krūvą – dažniausiai po kokio namo remonto, – sako Žemaitijos nacionalinio parko atstovas. – Vienose vietose radome įvairaus senumo šiukšles, kitoje vietoje šiukšlės guli pakankamai neseniai (1-2 metų senumo).“
Šiukšlintojai neretai jaučiasi nebaudžiami. Tačiau juos nutverti galima ir neapstačius viso mišo vaizdo kameromis.

„Buvo atvejų, kai radome dokumentų, pagal kuriuos nustatėme šiukšlintojus. Jiems teko susirinkti savo (o gal jau ir kitų atvežtas) šiukšles ir teritoriją sutvarkyti. Už rankos bešiukšlinančius nepagaunam. Nebent smulkius šiukšlintojus, kurie numeta butelį ar kitą šiukšlę“, – sako pašnekovas.
G. Norvaišo teigimu, „probleminės“ vietos, kur nuolat kaupiasi šiukšlės yra išsidėstę arčiau plento Plungė–Mažeikiai. Taip pat šiukšles traukte traukia Pauošnių informacinė aikštelė.

„Didesnis šiukšlių rinkimas vyksta pavasarinių talkų metu, kai Platelių ežero pakrantėse iš po žiemos gamta pati „išstumia“ per vasarą ir žiemą poilsiautojų ir žvejų paliktas, išmestas šiukšles – daugiausia plastiko pakuotes, vienkartinius indus. Nors pastaraisiais metais šiukšlių kiekis mažėja, bet atvykstantys į gamtą lankytojai dar nepriprato išsivežti savo šiukšlių… Dažnai priekaištauja, kad neįrengta šiukšliadėžių, o savivaldybės ar urėdijos pastatyti konteineriai bematant pripildomi. Skandinavijos šalyse atsisakyta šiukšladėžių gamtoje: atvažiavai, tai nieko gamtoje nepalik, savo šiukšles išsivežk atgal,“ – ragino Žemaitijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas.

Parko direktoriaus užfiksuotas stovyklavietės vaizdas paskatino pokyčių imtis degalinę

Plungės savivaldybės ekologė Roberta Jakumienė padėjo suorganizuoti, kad talkininkų surinktos šiukšlės būtų priduotos atliekų tvarkytojams. Jos teigimu, savivaldybė turi nuolatinę sutartį su atliekų tvarkytojais, tad tiesiog tokiu būdu parėmė talką nacionaliniame parke. Vis dėlto, šiukšlių savivadlybėje vis dar yra tiek, kad kasmet reikia skirti lėšų bešeimininkių atliekų tvarkymui ir lėšų ne visuomet užtenka.

Tačiau Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Ramūnas Lydis turi dar kitokią įžvalgą – kadangi karantinas išmokė mus visus iš naujo atrasti gamtą, parko lankytojai išklydo iš įprastų pažintinių takų giliau į mišką ir tiesiog atrado daugiau apšiukšlintų vietų, kurių anksčiau niekas nepastebėjo.

„Nėra taip, kad atliekų kiekiai drastiškai yra išaugę – tiesiog žmonės pradėjo labiau vaikščioti miško takais. Šiuo metu lankytojai jau daugiau mažiau sugrįžo į įprastus pėsčiųjų takus. Dažniausiai randame butinių atliekų, tekstilės. Atrodo, kad kažkas tvarkosi seną sodybą ir viską, kas nereikalinga, tiesiog išverčia prie kelio,“ – sako R. Lydis.

Jis priminė, jog Plungės regione yra stambiagabaričių atliekų aikštelė, kurioje didžioji dalis atliekų yra priimama nemokamai. Pašnekovas jau turi akį ir gali įspėti, kas buvo šiukšlintojas, palikęs miške kalną šiukšlių. Pavyzdžiui, jei palikta daug stiklinių alkoholio butelių, greičiausiai tai bus verslo (baro, kavinės) atliekos.

Žemaitijos nacionalinio parko darbuotojai visuomet automobiliuose turi po maišą šiukšlėms surinkti. R. Lydis dar pastebi, jog keli karantinai iš eilės lėmė į miškus plūstelėjusių viekartinių indų, ypač – vienkartinių kavos puodelių kiekį. Tačiau laimei, į Žemaitijos nacionalinio parko direktoriaus užfiksuotą vaizdą – puodeliais nuklotą stovyklavietę sureagavo verslas – kavą išsinešti parduodantis degalinių tinklas. Žemaitijos nacionalinio parko direktoriui jie pažadėjo imtis veiksmų taršai kavos puodeliais mažinti. Šiuo metu dalis degalinių jau siūlo bent simbolinę nuolaidą už atsineštą savo daugkartinį puodelį.

„Misija – švari vasara“ kviečia pasikviesti į pagalbą draugus, bendradarbius, bendramokslius, šeimos narius ir sutvarkyti pastebėtą apšiukšlintą teritoriją. Įamžinkite, kaip pakito gamtos kampelis ir rezultatais dalinkitės tokio paties pavadinimo „Facebook“ grupėje. Taip pat keliaudami, pažindami Lietuvą ir gražiausias jos vietas, nepamirškite susigrūsti atgal į kuprines įvairų plastiko popierėlių ar kitų šiukšlių. Tebūnie švari vasara!