Paskutinės vasaros dienos – puiki proga pastebėti teritoriją, kurioje vis dar voliojasi kažkieno vasaros „palikimas“ ir ją sutvarkyti. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, pakuočių tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ ir iniciatyva „Kita forma“ paskelbė akciją „Misija – švari vasara“. Moksleiviai ir saugomų teritorijų lankytojai jos metu kviečiami sutvarkyti prišiukšlintas teritorijas, o iš lankomų parkomų išsinešti viską, ką atsinešė bei dar vieną kitą papildomą šiukšlę. Prisijungdamos prie akcijos organizacijos ir saugomų teritorijų tarnybos atstovai sutvarkė jau 4 iš 5 nacionaliniuose parkuose kiurksojusių šiukšlynų. Aukštaitijos nacionalinis parkas plyti tarp pušynų ir ežerų. Tačiau įspūdingame gamtos kampelyje jau apie dešimtmetį riogsojo ir nemenkas atliekų sąvartynas. Kaip paaiškėjo jį tvarkant, šiukšlėse jau spėjo apsigyventi ir parko gyvūnai.

Sąvartyno gyventojai – nuo žalčio iki pelėnų šeimos

Senose padangose – širšių lizdai, tarp asbesto lakštų – žaltys, stojęsis piestu tuomet, kai savanoriai sudrumstė jo ramybę. Galiausiai, paskutinėje atliekų krūvoje tarp senos statybinės plėvelės rangėsi gyvos blizgančios gluodenos, o po visomis atliekomis glaudėsi mažyliai pelėnai su mama.

. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė-kultūrologė Sigutė Mudinienė pasakojo, kad šį sąvartyną, kaip ir kitus, tikrindami teritoriją aptiko parko darbuotojai.

„Mūsų teritorija per abu parkus didžiulė – beveik 100 tūkst. hektarų. Tad ir panašių šiukšlynų yra – negali sakyti, kad parkuose – nė vienos numestos šiukšlės. Nors tokio dydžio sąvartynų jau pasitaiko retai,“ – sakė direkcijoje, iš visų pusių apsuptoje ežerų, dirbanti vyr. specialistė.

Spėjama, kad sutvarkytas šiukšlynas čia gulėjo bent dešimtmetį. Pasitaikė apirusios elektronikos, langų, iš kurių jau biro stiklai, o plastmasinės talpos trupėjo gabaliukais. Voliojosi padangos, daug asbesto lakštų. Atliekos buvo kraunamos į krovininį sunkvežimį, jas kompaktiškai sukrauti padėjo savanoriai iš Vokietijos bei Rusijos.

„Tokius sąvartynus labai apmažino įvesta konteinerių sistema – juos buvo priversti įsigyti visi: tiek atvažiuojantys, tiek čia gyvenantys. Nebeliko kiemo be konteinerio. Ignalinos rajone gyventojams duodami ir rūšiavimo konteineriai – tada daugiau vargo tampa vežti šiukšles į mišką,“ – kalbėjo pašnekovė.

Įženk į saugomą teritoriją geras, išeik dar geresnis

Mudinienė liūdnai pripažino, jog miškus šiukšlina vietiniai gyventojai: neretai naujakuriai tokiu būdu „apsitvarko“ seną, ką tik įsigytą sodybą.

„Manau, taip pat atsirado ir šis sąvartynas: nes čia ir medžiagos, atlikę po remonto, ir stogo danga, langai ir šalia – dar įvairiausi rakandai, kurie greičiausiai buvo senoje sodyboje sukaupti. Tokią šiukšlių sankaupą pastebėję pirmiausia stengiamės surasti šeimininką. O jei jau, kaip pas mus sakoma, nepagaunam „gaspadoriaus už čiuprynos“, ar  šiukšlintojo už rankos, tenka patiems visa tai tvarkyti, ar prašyti pagalbos iš šalies,“ – sakė S. Mudinienė.

Nacionalinio parko atstovė svarsto, ką galvoja šio sąvartyno „kūrėjas“ kaskart eidamas pro šalį, matydamas atliekas, pamažu apaugančias samanomis, bei jose pradedančius gyventi miško gyventojus.

„Nesame šiukšlių rinkėjai. Parke yra daug kitų svarbių ir gal prasmingesnių darbų, nei visoje šioje teritorijoje rinkti šiukšles. Ir jau pajutome, kad lazda turi du galus – tik pradėk viską rinkti ir tvarkyti – visi galvos, kad parkas būtent tam ir dirba. Norėtųsi, kad žmonės būtų sąmoningesni, nepaliktų savo šiukšlių, o jei pastebi ką taip darant – ir paskųstų, praneštų mums, kas tai padarė,“ – svarstė pašnekovė.

Aukštaitijos nacionaliniame parke nėra daug šiukšliadėžių, parko darbuotojai ragina lankytojus laikytis principo „Jeigu atsivežei – tai ir išsivežk.“

„Arba, kaip skelbia užrašas prie mūsų Palūšės bažnyčios: „Iženk geras – išeik dar geresnis“. Šis posakis labai gali būti pritaikomas ir saugomų teritorijų lankymui. Todėl prie lankomiausių vietų esame pastatę raginimus išsivežti tai, ką atsivežėte. Nes jei tik pastatome šiukšliadėžę, įsivaizduokite, kad prie tos šiukšliadėžės yra tiesiog „pririštas“ žmogus. Jis turi tas šiukšliadėžes ištuštinti kelis kartus per savaitę,“ – sako S. Mudinienė.

Švenčionių rajone priduodamos daugiausiai statybinės atliekos

Prie šiukšlių utilizavimo prisidėjo ir Švenčionių rajono savivaldybė. Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Karklelienė sako, jog kiekvienais metais aptinkama po keletą naujų nelegalių atliekų sąvartynų.

„Privačius žemės sklypus, užterštus atliekomis, tvarkosi žemės sklypo valdytojas, o valstybinėje žemėje paliktų atliekų tvarkymo darbus organizuoja Švenčionių rajono savivaldybės administracija,“ – pridūrė pašnekovė.

Švenčionių rajone – dvi didelės ir naujos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės: Pliauškių k. 4, Švenčionėlių seniūnijoje, ir Lauko g. 31, Maleikėnų kaime, Pabradės seniūnijoje.

„2020 metais didžiąją dalį iš rajono gyventojų priimtų atliekų sudarė izoliacinės medžiagos (216 t), mišrios ir statybinės griovimo atliekos (117 t), naudotos padangos (28 t), mediena (20 t), didžiosios atliekos (20 t). Į šias aikšteles priimamos atliekos turėtų būti atvežamos jau išrūšiuotos (t. y. turi būti atskirtos pavojingos, medienos, izoliacinės, statybinės, popieriaus, plastiko, stiklo ir kitos atliekos). Yra apribotas kiekis, kiek per 1 kalendorinius metus vienas gyventojas gali nemokamai pristatyti atliekų,“ – sakė I. Karklelienė.

Dažniausiai Švenčionių rajono gyventojų priduodamos atliekos tas, kurių daugiausia buvo šiukšlyne, kuris ilgus metus pūpsojo  netoli geležinkelio bėgių ir buvo iškuoptos talkos metu.

Nelegalių sąvartynų jau kelerius metus iš eilės mažėja

Karklelytė pastebi, jog nelegalių atliekų sąvartynų problema ėmė mažėti 2014 metais, Švenčionių rajono savivaldybėje įvedus rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą. Kadangi už atliekų surinkimą ir tvarkymą moka visi, sumažėjo gyventojų noras atsikratyti mišriomis buitinėmis atliekomis nuošalesnėse vietose.

„Taip pat prie taršos mažinimo prisidėjo savivaldybėje nuolat tobulinama ir plečiama atliekų tvarkymo infrastruktūra: įrengiamos naujos arba rekonstruojamos esamos buitinių atliekų konteinerių aikštelės, jos papildomos atliekų rūšiavimui skirtais popieriaus, plastiko, stiklo, tekstilės atliekų konteineriais. Kaip jau minėjau anksčiau, išrūšiuotas atliekas taip pat galima pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, šalia jų  yra įrengtos ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės. Kaskart, aptikus nelegalų atliekų sąvartyną, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos seniūnijų darbuotojai įdeda pastangų ir laiko jiems sutvarkyti, atliekoms išrūšiuoti, o šių atliekų išvežimas ir saugus pašalinimas finansuojamas iš Švenčionių rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų,“ – kalbėjo pašnekovė.

Talkos Aukštaitijos nacionaliniame parke metu rasta ir didelis kiekis asbesto. Kadangi jis Švenčionių rajone priimamas tik iš gyventojų, laikinai teko jį, sukrautą į dideles krūvas, palikti miške. I. Karklelienė patikino, jog asbestinio šiferio atliekos buvo išvežtos ir saugiai pašalintos.

„Misija – švari vasara“ kviečia kol orai dar nesubjuro pasikviesti į talką draugus, bendradarbius, bendramokslius, šeimos narius ir sutvarkyti pastebėtą apšiukšlintą teritoriją. Įamžinkite, kaip pakito gamtos kampelis ir rezultatais dalinkitės tokio paties pavadinimo „Facebook“ grupėje „Misija: švari vasara‘21“. Taip pat keliaudami, pažindami Lietuvą ir gražiausias jos vietas, nepamirškite susigrūsti atgal į kuprines įvairų plastiko popierėlių ar kitų šiukšlių. Tebūnie švari vasara!