Kol kiti skaičiuoja gražias ką tik pasibaigusios vasaros akimirkas, pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir organizacija „Kita forma“ mėgina suskaičiuoti, keliolika tonų šiukšlių per šią vasarą buvo išvežtos iš gražiausių Lietuvos kampelių. O kiek dar pavienių popierėlių ir puodelių surinko misijos „Švari vasara“ dalyviai! Paskutinė stambi talka, kurios metu išvežti trys šiukšlynai, įvyko paskutinę vasaros savaitę Metelių regioniniame parke. Parko vyriausiasis specialistas pasakoja, kad šiame regione yra vienas „probleminis“ kelias, aplink kurį nelegalūs sąvartynai dygsta kaip grybai po lietaus.
Metelių regioninio parko vyriausiasis specialistas Tomas Pikūnas sako, jog jo kolegos vieną stambiausių iš neseniai sutvarkytų šiukšlynų aptiko vasaros pradžioje. Reindžeriai išsiaiškino, kad miško savininkė – sena moteriškė. Ji nebūtų pajėgusi pati tokio kiekio atliekų sutvarkyti.
Kiekvienas įvažiavimas į mišką gali slėpti šiukšles
„Tai buvo statybinės atliekos, padangos, daug visokiausių rūbų,– vardija T. Pikūnas. Regioninio parko specialistai nusprendė teritoriją sutvarkyti kai bus proga, neskiriant teritorijos savininkei baudų. Kelių organizacijų savanoriams bei Metelių regioninio parko darbuotojams sujungus jėgas, išvežtos trys atliekų kupinos automobilio priekabos.
„Apskritai parke nelegalių šiukšlynų nėra daug. Tačiau turime kelią Seirijai – Lazdijai, jį supa miškas, o į mišką – daug įvažiavimų. Ir praktiškai kiekviename įvažiavime rasime šiukšlių – tiek buitinių, tiek visokiausių klozetų,“ – pasakoja Metelių regioninio parko atstovas.
Ir tai – sunkiai logiškai paaiškinamo žmonių elgesio padariniai, nes, pavyzdžiui, neseniai sutvarkytus senus drabužius, kaip ir keturias padangas kasmet nemokamai priima stambiagabaričių atliekų aikštelės. Į jas, kaip ir į mišką, atliekas reikia kažkur pasikrovus nuvežti.
„Vis dėlto, per trejus metus, kai dirbu regioniniame parke, nė karto neteko šiukšlintojo „pagauti už rankos“ – randame tik jau sukrautus mažus sąvartynus,“ – sako T. Pikūnas.
Jis priduria, kad už bešeimininkių atliekų išvežimą atsakinga savivaldybė. Todėl atradę šiukšlyną miškuose dažniausiai kreipiasi į ją, o atsidėkoja – įvairiomis talkomis.
„Ir žmonės darosi vis sąmoningesni, šiukšlinimo atvejų mažėja,“ – džiaugėsi Metelių regioninio parko vyr. specialistas.
Šiukšles aptinka ir pusė kilometro iki atliekų aikštelės
Atliekas iš miško padėjo išvežti atliekų vežimo bendrovė „Ecoservice“. Jų atstovės Dovilės Vaickės žiniomis, išvežta apie 8 m3 atliekų, tarp kurių daugiausia – statybos ir griovimo atliekos, mediena, izoliacinės medžiagos, keletas automobilių padangų.
„Mūsų naudojami automobiliai yra dideli, todėl jais sudėtinga arba netgi neįmanoma manevruoti siaurais miško takais. Kad surinktas atliekas būtų galima sukrauti, jos turėjo būti suneštos prie kelio, tam Metelių regioniniame parke tvarkęsi savanoriai turėjo skirti daug jėgų ir laiko,“ – sako bendrovės marketingo vadovė D. Vaickė.
Jos teigimu, Lazdijų rajone prašymų išvežti atliekas iš gamtoje aptiktų nelegalių sąvartynų sulaukiam retai. Pasitaiko, kad aptikę išverstas atliekas kreipiasi ir patys sklypų savininkai, tačiau tai – gana reti atvejai.
Lazdijų rajono savivaldybė šįkart finansavo savanorių surinktų atliekų priėmimą į stambiagabaričių atliekų aikštelę, seniūnijos darbuotojai padėjo jas iškrauti. Savivaldybės administracijos vietinio ūkio skyriaus vedėja Indrė Adomėnienė teigė, jog labai džiaugiasi tokiomis iniciatyvomis. Tačiau ar bešeimininkiai šiukšlynai – dažna problema Lazdijų rajone? Pasak pašnekovės, ji nėra kasdienė, bet pasitaiko.
„Kas mus stebina, kad žmonės vis dar sako, jog nežino apie atliekų priėmimo aikšteles, kad mažai informacijos. Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras tikrai dažnai šią informaciją skelbia. Suprantu, kad kai nereikia, ji neaktuali, bet kai reikia – jos nesusiranda. Kartais šiukšlyną aptinkame pusės kilometro atstumu nuo atliekų aikštelės! Labai sunku suprasti tokį elgesį. Galbūt nebent senas sodybas nusipirkę žmonės iš kitų vietovių jas tvarkosi ir nepagalvoja, kad atliekas reikėtų tinkamai sutvarkyti,“ – svarstė I. Adomėnienė.
Be to, rajono savivaldybės atstovai jau patyrė, kad pakelėje pastatyti buitinių atliekų ar rūšiavimo konteineriai problemos neišsprendžia – jie patys kaipmat tampa šiukšlynu.
„Neva, jeigu jau stovi konteineris, taigi gali prie jo palikti ir sofas, ir automobilių dalis, ir statybines atliekas. Žmonės nepagalvoja, kad tikrai konteineriai nėra tokioms atliekoms skirti. Norime pasiekti, kad išmesti atliekas būtų patogu, bet gimsta nauja problema. Peršasi išvada, kad vis tik konteinerių pakelėje geriau nestatyti – bet tada atliekos patenka į miškus. Dar neatradome geriausio sprendimo šiai problemai,“ – sakė vietinio ūkio skyriaus vedėja.
I. Adomėnienė priminė, jog stambiagabaritės atliekos yra surenkamos iš gyventojų – Lazdijų rajone tai daroma du kartus per metus, tačiau gyventojai turi užsiregistruoti, jei nori atiduoti stambesnes atliekas.
Pakuotėms skirtuose konteineriuose – vis dar iki 50 proc. „ne ten pataikiusių“ atliekų
Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ Atliekų tvarkymo vadovas Robertas Dauskurtas pritaria įžvalgoms, kad situacija gerėja, bet atliekų tvarkymo įgūdžių vis dar pravartu pasimokyti.
„Gyventojai stengiasi atskirti ir rūšiuoti atliekas, tačiau pakuočių atliekoms skirtuose konteineriuose vis dar didelę dalį sudaro tokios atliekos, kurių ten neturėtų būti, t.y. statybinės medžiagos, žaislai, maistas, batai, drabužiai, nebenaudojama elektronika. Pakuočių atliekų konteineriuose randamų ne pakuočių atliekų kiekis svyruoja nuo 20 iki 50 proc.,“ – sakė R. Dauskurtas.
Paklaustas, kas galėtų įkvėpti pokyčiams rūšiavimo srityje, „Žaliojo taško“ atstovas pirmiausia kalba apie kruopščiai apgalvotą konteinerių išdėstymą.
„Svarbu, numatyti ir reaguoti į išmetamų atliekų kiekį kiekvienoje vietovėje ir pagal tai parinkti tinkamo tūrio konteinerius – nes kai tik persipildo mišrių atliekų konteineriai, gyventojai ima mesti šiukšles į rūšiuojamoms atliekoms skirtus. Taip pat būtina nuolat informuoti žmones apie stambių atliekų surinkimo vietas, galbūt net organizuoti atskirą jų surinkimą gyventojams patogiose vietose. Žinoma, didžiausia motyvacija tinkamai rūšiuoti atliekas būtų finansinė paskata – tiems, kas tai daro tinkamai, galėtų mažėti mokestis už mišrių atliekų surinkimą. Kai kuriose savivaldybėse yra bandymų įvesti tokią sistemą, norėtųsi, kad toks modelis taptų įprastu,“ – pokalbį užbaigė R. Dauskurtas.
Šiukšles aptinka ir pusė kilometro iki atliekų aikštelės
Atliekas iš miško padėjo išvežti atliekų vežimo bendrovė „Ecoservice“. Jų atstovės Dovilės Vaickės žiniomis, išvežta apie 8 m3 atliekų, tarp kurių daugiausia – statybos ir griovimo atliekos, mediena, izoliacinės medžiagos, keletas automobilių padangų.
„Mūsų naudojami automobiliai yra dideli, todėl jais sudėtinga arba netgi neįmanoma manevruoti siaurais miško takais. Kad surinktas atliekas būtų galima sukrauti, jos turėjo būti suneštos prie kelio, tam Metelių regioniniame parke tvarkęsi savanoriai turėjo skirti daug jėgų ir laiko,“ – sako bendrovės marketingo vadovė D. Vaickė.
Jos teigimu, Lazdijų rajone prašymų išvežti atliekas iš gamtoje aptiktų nelegalių sąvartynų sulaukiam retai. Pasitaiko, kad aptikę išverstas atliekas kreipiasi ir patys sklypų savininkai, tačiau tai – gana reti atvejai.
Lazdijų rajono savivaldybė šįkart finansavo savanorių surinktų atliekų priėmimą į stambiagabaričių atliekų aikštelę, seniūnijos darbuotojai padėjo jas iškrauti. Savivaldybės administracijos vietinio ūkio skyriaus vedėja Indrė Adomėnienė teigė, jog labai džiaugiasi tokiomis iniciatyvomis. Tačiau ar bešeimininkiai šiukšlynai – dažna problema Lazdijų rajone? Pasak pašnekovės, ji nėra kasdienė, bet pasitaiko.
„Kas mus stebina, kad žmonės vis dar sako, jog nežino apie atliekų priėmimo aikšteles, kad mažai informacijos. Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras tikrai dažnai šią informaciją skelbia. Suprantu, kad kai nereikia, ji neaktuali, bet kai reikia – jos nesusiranda. Kartais šiukšlyną aptinkame pusės kilometro atstumu nuo atliekų aikštelės! Labai sunku suprasti tokį elgesį. Galbūt nebent senas sodybas nusipirkę žmonės iš kitų vietovių jas tvarkosi ir nepagalvoja, kad atliekas reikėtų tinkamai sutvarkyti,“ – svarstė I. Adomėnienė.
Be to, rajono savivaldybės atstovai jau patyrė, kad pakelėje pastatyti buitinių atliekų ar rūšiavimo konteineriai problemos neišsprendžia – jie patys kaipmat tampa šiukšlynu.
„Neva, jeigu jau stovi konteineris, taigi gali prie jo palikti ir sofas, ir automobilių dalis, ir statybines atliekas. Žmonės nepagalvoja, kad tikrai konteineriai nėra tokioms atliekoms skirti. Norime pasiekti, kad išmesti atliekas būtų patogu, bet gimsta nauja problema. Peršasi išvada, kad vis tik konteinerių pakelėje geriau nestatyti – bet tada atliekos patenka į miškus. Dar neatradome geriausio sprendimo šiai problemai,“ – sakė vietinio ūkio skyriaus vedėja.
I. Adomėnienė priminė, jog stambiagabaritės atliekos yra surenkamos iš gyventojų – Lazdijų rajone tai daroma du kartus per metus, tačiau gyventojai turi užsiregistruoti, jei nori atiduoti stambesnes atliekas.
Pakuotėms skirtuose konteineriuose – vis dar iki 50 proc. „ne ten pataikiusių“ atliekų
Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ Atliekų tvarkymo vadovas Robertas Dauskurtas pritaria įžvalgoms, kad situacija gerėja, bet atliekų tvarkymo įgūdžių vis dar pravartu pasimokyti.
„Gyventojai stengiasi atskirti ir rūšiuoti atliekas, tačiau pakuočių atliekoms skirtuose konteineriuose vis dar didelę dalį sudaro tokios atliekos, kurių ten neturėtų būti, t.y. statybinės medžiagos, žaislai, maistas, batai, drabužiai, nebenaudojama elektronika. Pakuočių atliekų konteineriuose randamų ne pakuočių atliekų kiekis svyruoja nuo 20 iki 50 proc.,“ – sakė R. Dauskurtas.
Paklaustas, kas galėtų įkvėpti pokyčiams rūšiavimo srityje, „Žaliojo taško“ atstovas pirmiausia kalba apie kruopščiai apgalvotą konteinerių išdėstymą.
„Svarbu, numatyti ir reaguoti į išmetamų atliekų kiekį kiekvienoje vietovėje ir pagal tai parinkti tinkamo tūrio konteinerius – nes kai tik persipildo mišrių atliekų konteineriai, gyventojai ima mesti šiukšles į rūšiuojamoms atliekoms skirtus. Taip pat būtina nuolat informuoti žmones apie stambių atliekų surinkimo vietas, galbūt net organizuoti atskirą jų surinkimą gyventojams patogiose vietose. Žinoma, didžiausia motyvacija tinkamai rūšiuoti atliekas būtų finansinė paskata – tiems, kas tai daro tinkamai, galėtų mažėti mokestis už mišrių atliekų surinkimą. Kai kuriose savivaldybėse yra bandymų įvesti tokią sistemą, norėtųsi, kad toks modelis taptų įprastu,“ – pokalbį užbaigė R. Dauskurtas.
