2020-ųjų lapkričio mėnesį vyko iniciatyvos „Kita forma“ organizuoti „Gamtos herojų apdovanojimai“, kurių metu apdovanotos ugdymo įstaigos, mokytoja ir moksleivė, dirbančios gamtos labui ir skleidžiančios žinią apie gamtos svarbą savo bendruomenėje. „Ekologiškiausios pedagogės“ titulas atiteko geografijos Pabradės „Ryto“ gimnazijos mokytojai Zitai Čičiurkienei, kurios paprašėme pasidalinti savo patirtimi organizuojant visą šūsnį aplinkosauginių veiklų.

Gyvenant nuostabiame krašte norisi jį išsaugoti

„Geografija – labai integruotas mokslas. Esame susiję su aplinka, kurioje gyvename ir jai galime padaryti tiek teigiamos, tiek neigiamos įtakos, – sako Z. Čičiurkienė. – Visuomet, kiek dirbu mokytoja – iš viso jau 22 metus – skiepiju mokiniams ekologijos principus. Nes juk nuo mūsų priklauso, koks bus tas pasaulis, kaip jis atrodys. Siekiu, kad jauni žmonės aktyviai dalyvautų visuomenės gyvenime, pažintų artimiausią gamtinę aplinką, gebėtų spręsti ekologines problemas. Man – viskas įdomu. Matyt, čia ir yra problema“.

Pašnekovė svarsto, kad gyvenimas itin gražiame Švenčionėlių rajone, darbas Pabradėje, tarp miškų masyvų ir Žeimenos upės įkvepia šią aplinką kruopščiai saugoti.

„Ryto“ gimnazijos moksleiviai dalyvauja turbūt visuose įmanomuose gamtosauginiuose konkursuose ir programose. Tik dėl pandeminės situacijos jie šiemet gausiu būriu neprisijungė prie Giedriaus Bučo žygio „Už švarią Lietuvą!“.

„Per šias šventes randame nelabai gerų dalykų, atliekų ir stebimės – na, iš kur? Prisijungę prie Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir organizacijos „Žaliasis taškas“ iniciatyvos „Švari vasara“ miške radome visą dalimis išrinktą automobilį. Su moksleiviais svarstome, kaip tai pakeisti? Atsakymas – ne tik kažką daryti patiems, tačiau įtraukti ir aplinkinę bendruomenę“, – išvada dalinasi mokytoja.

Pabradės gyventojams dalina maišelius ir klausinėja apie eglutes

Pabradės gyventojai kartais gali nustebti, prekybos centre sutikę išsišiepusius moksleivius, siūlančius jems jų pačių siūtus daugkartinius maišelius.

„Esame sukūrę ekologinį sąmoningumą skatinančius plakatus, kurie buvo įškabinti skelbimų stenduose, seniūnijoje, visur, kur lankosi daug gyventojų. Taip bandome atkreipti dėmesį į problemas. Jei rengiame diskusiją, kaip galėtume kažką pakeisti, kviečiame ne tik moksleivius, mokytojus, bet ir savo socialinius partnerius – juk Pabradės komunalinis ūkis tiesiogia susiduria su atliekų problema, todėl mums svarbu išgirsti ir jų nuomonę. Ji moksleiviams – labai vertinga,“ – sako pašnekovė.

Kaip į moksleivių akcijas reaguoja galbūt jau visą amžių su savais įpročiais nugyvenę Pabradės gyventojai? Mokytoja prisimena, kaip moksleiviai filmavo siužetą apie kalėdines eglutes, jų tolimesnį likimą (į konteinerį?) ir ta tema klausinėjo praeivius gatvėje.

„Žmonės nustemba, vieni nenori atsakinėti į moksleivių klausimus. Taip pat nustemba pamatę plakatus ar gavę dovanų maišelį. Vis tik dauguma išklauso to, ką moksleiviai nori papasakoti ir padėkoja. Praeivių požiūris dažniausiai yra pozityvus, nes miestelis nedidelis, dauguma vieni kitus bent šiek tiek pažįsta,“ – sako pašneovė.

Į nemalonias temas pažvelgia žaismingai

Gimnazija jau dešimtus metus dalyvauja tarptautinėje Gamtosauginių mokyklų programoje.

„Ši programa skatina mokinius tapti pokyčių lyderiais savo bendruomenėse, įtraukti juos į socialiai atsakingą mokymąsi. Gimnazijoje įkurtas Gamtosauginis komitetas, kurį sudaro administracijos atstovai, gimnazijos socialiniai partneriai, mokytojai ir mokiniai. Esu šios programos koordinatorė, – sakė Z. Čičiurkienė. – Ši programa nurodo tam tikras sritis, pavyzdžiui, bioįvairovė arba atliekos. O planą, ką darysime ir kaip jau kuriame mes patys. Labai svarbu išklausyti moksleivius. Viena iš įgyvendintų idėjų: pačių pasigamintos šiukšliadėžės. Nepirkome specialių, įsigijome tik reikiamų spalvų – mėlynos, geltonos, žalios – ir rūšiavimo dėžes mokyklai moksleiviai pagamino patys. Ir jos vis dar stovi. Moksleiviai ant dėžių nupiešė įvairius juokingus personažus. Atliekų tema apskritai moksleiviams nėra įdomi – kai tik praneši, kad kalbėsime apie atliekas, jie susiraukia. Tačiau jei pasiūlai tokį netipišką priėjimą prie šios temos, įsitraukia.“

Dar viename tarptautiniame konkurse moksleiviams reikėjo sekti savo namų, mokyklos elektros suvartojimą. Gimnazistai ne tik skaičiavo sunaudotas kilovatvalandes, tačiau du iš jų persirengė elektriku bei elektros energija, pasijungė garsinius signalus ir vaikščiojo po mokyklą skleisdami žinią, jog energiją reikia taupyti.

„Šios gamtosauginės programos iššūkis yra pateikti tas užduotis taip, kad moksleiviai įsitrauktų. Dabar, kai vyksta nuotolinis mokymas tai padaryti dar sunkiau, tačiau mėginame – organizuojame virtualias viktorinas per „Kahoot!“ programėlę, konkursą „Antrasis daikto gyvenimas“,“ – sakė Z. Čičiurkienė.

„Gamtos herojų apdovanojimai“ – tai iniciatyva, kuri įvertina tokias mokyklas, kaip Zitos Čičiurkienės ir skleidžia jų patirtį, kad kiti galėtų pasisemti idėjų ekologinio švietimo srityje. Jei atstovaujate panašią mokyklą – registruokitės į 2021-ųjų metų apdovanojimus, spusteldami ŠIĄ nuorodą.

Parntneriai padeda pamokas paversti nuotykiais, o vėliau – ir tiriamaisiais darbais

Nuotraukos iš Pabradės „Ryto“ gimnazijos atskleidžia, jog tiek išvykos į gamtą (netgi ne pačiu maloniausiu oru), tiek šiukšlių rinkimo talkos sutraukia didelį būrį gimnazijos moksleivių. Kaip apskritai kinta šiuolaikinių paauglių požiūris į ekologiją, aplinkos saugojimą?

„Jauni žmonės tikrai domisi aplinkosaugine situacija pasaulyje ir Lietuvoje, jie supranta ekologinių principų taikymo ir tvarios plėtros svarbą. Šiuo metu Europos Sąjungoje didelis dėmesys skiriamas Europos žaliajam kursui, juo siekiama skatinti veiksmingą išteklių naudojimą pereinant prie žiedinės ekonomikos, atkurti biologinę įvairovę, mažinti taršą. Manau, kad kiekvienam reikia pradėti nuo savęs: stengtis palikti kuo mažesnį ekologinį pėdsaką, mažinti vartojimą, pažinti bei išsaugoti savo artimiausią aplinką švarią. Jei įvyks pokyčiai mūsų sąmonėje, pasikeis ir mūsų aplinka,“ – įsitikinusi Z. Čičiurkienė.

Savo klasei ji organizuoja pamokas gamtoje, kurių idėjas neretai pasiūlo gimnazijos draugai – Asvejos ar Sirvėtos regioninių parkų specialistai.

„Užpraeitais metais turėjome šikšnosparnių stebėjimo pamoką. Žinoma, tokia veikla turi vykti naktį, baigėme gal apie 1 valandą nakties. Susirinko apie 20 moksleivių, tėvai juos išleido. Šikšnosparnius stebėjome po dviem Pabradės tiltais, užfiksavome ir vieną Raudonosios knygos atstovą – tai moksleiviams paliko didelį įspūdį. Šioje pamokoje labai padėjo regioninių parkų specialistės, kurios turėjo ultragarso fiksavimo įrenginį. Ne iš karto ir radome šikšnosparnius – didelei moksleivių grupei reikia išmokti susikaupimo ir tylos, kol pavyksta juos išgirsti,“ – sakė geografijos mokytoja.

Po šios pamokos moksleiviai atliko tiriamąjį darbą.

Praėjusiais metais moksleiviai vyko ištirti neįprasto Lino Verdenės šaltinio – jo vanduo turi labai daug geležies, todėl visas plotas aplink šaltinį nusidažęs ruda spalva.

„Bet vėlgi – vandes tyrimą galėjome atlikti tik todėl, kad „Pabradės komunalinis ūkis“ mumis pasitikėjo ir paskolino mums specialų prietaisą. Taigi, mums vykdyti tą aplinkosauginį švietimą padeda vykdyti daug draugų, partnerių,“ – džiaugėsi Z. Čičiurkienė.

Prizą ketina panaudoti dar vienai gamtosauginei išvykai

Mokytojai norisi, kad geografijos ar aplinkosaugos pamoka nebūtų tiesiog 45 minutės teorijos. Ji kasdien suka galvą, kuo dar moksleivius sudominti ir labai stebisi, kai į jos suorganizuotas šiukšlių talkas, pamokas naktį, suguža tiek moksleivių, kiek tik telpa į mokyklos autobusiuką. O kartais talkos vyksta šeštadieniais, blogu oru.

Mokytojo ir moksleivio tandemas, kai tema abiems įdomi – galinga jėga. Galbūt todėl ekologiškiausios pedagogės ir „Aplinkai draugiškiausios moksleivės“ nominacijas pelnė tos pačios mokyklos – Švenčionių rajono Pabradės „Ryto“ gimnazijos narės.

„Ypač džiaugiuosi ekologų klubo „Žaliuoju taku“ nariais ir savo auklėtiniais, IIbg klasės mokiniais, kurie rodo pavyzdį visai gimnazijos bendruomenei. Mokinių negąsdina šikšnosparnių stebėjimas naktį ar mokomoji-pažintinė išvyka į pelkę žiemą (!), jie noriai dalyvauja aplinkos tvarkymo akcijose, kurios vyksta savaitgalį. Šį pavasarį nustebino mokinės Ugnės Kerulytės, kuri tapo aplinkai draugiškiausia mokine, iniciatyva tvarkyti Pabradės miesto apylinkes karantino metu, kai tradicinės aplinkos tvarkymo akcijos nevyko. Taip pat nustebino IIbg klasės mokinio Daniel Veriko iniciatyva: mokinys rinko iš kaimynų sugedusią elektros ir elektroninę techniką, kuri vėliau buvo saugiai išvežta,“ – apie auklėtinių idėjas, kaip sutvarkyti kuo daugiau atliekų prisiminė Z. Čičiurkienė.

Iniciatyva „Gamtos herojų apdovanojimai“ siekia paskatinti tokius pedagogus ir moksleivius, kurie nenustygsta vietoje ir vykdo vieną aplinkai draugišką veiklą po kitos. Šiųmetinio konkurso metu apdovanotas „Metų ekologiškiausias pedagogas“, „Metų aplinkai draugiškiausias moksleivis“ ir „Metų aplinkosauginio ugdymo įstaiga“.