Vasara įsibėgėja – o kartu: ir pakuočių tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ bei ininicatyvos „Kita forma“ kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba organizuojama akcija „Misija: švari vasara“. Visi vykstantys į Lietuvos saugomas teritorijas raginami iš jų išeiti su bent viena šiukšle. Iniciatyvos organizatoriai 30-metį švenčiantiems Lietuvos nacionaliniams parkams taip pat turi vertingą dovaną – po talką kiekviename iš jų. Nesenai tvarkantis Dzūkijos nacionaliniame iš nuostabaus pušyno išgabentos dviejų autoservisų atliekų šiukšlės ir iškuopta įsisenėjusi viso kaimelio šiukšlių duobė.
Kelių dešimtmečių šiukšles teko atkasinėti kastuvais
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus pavaduotoja Lina Žukauskienė sako, jog talkos metu iš viso sutvarkyti trys nedideli šiukšlynai.
Seniausias iš jų – Katros kaime, senovės gyvenvietėje, kultūros paveldo vertybės teritorijoje. Vis dėlto, šalia kultūros vertybės šiukšlių taip pat randasi –ištisus dešimtmečius gyventojai jas vertė į buvusius bulvių duobes.
„Atrastas sąvartynas mane labai nustebino: šiukšlės – senos, kai kurie rakandai – surūdiję. Ten buvo įvairios buitinės atliekos. Kiek teko girdėti iš vietinių gyventojų, ilgus metus kaimo žmonės į buvusias bulvių laikymui skirtas duobes vertė šiukšles. Dar gali būti, kad šiukšlių pridėjo nauji sodybų šeimininkai – įsikraustę jie ieško kur padėti senąjį turtą. Bet nepagautas už rankos – ne vagis,“ – sakė L. Žukauskienė.
Nacionalinio parko atstovė pasakoja, jog apskritai 2020-aisiais patikrinus nacionalinio parko teritorijoje esančius kultūros paveldo objektus, atrasti trys sąvartynai, kurie sutvarkyti pasikvietus į pagalbą seniūnijų darbuotojus. Tačiau Katros kaimo buvo tokio dydžio, jog parko atstovai labai apsidžiaugė sulaukę pagalbos.
„Ištraukt tas šiukšles gal ir ištraukėm, tačiau jas išvežti su lengvuoju automobiliu, Kaniavos seniūnijai būtų sudėting – būtų tekę labai daug kartų važiuoti. Todėl labai apsidžiaugiau, kai „Žaliasis taškas“ pasiūlė pagalbą, o „Ecoservice“ – išvežti šias šiukšles. Katros kaime susibūrė Kaniavos seniūnijos, Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai, „Žaliojo taško“ atstovai. Šiukšlės buvo užverstos smėliu, reikėjo griebtis kastuvų ir jas atkasti – gerai padirbėjome,“ – prisiminė pašnekovė.
Automobilinis plastikas – netinkamas perdirbti ir dar teršia aplinką, kurioje dūla
Atvykus šiukšlėms išvežti skirtam transportui be Katros kaimo „archeologinių sluoksnių“ buvo sutvarkyti ir du, pasak L. Žukauskienės, „švieži“ sąvartynai – autoservisų atliekų. Gražiausiuose Dzūkijos miško pušynuose išverstos vertės neturinčios plastikinės automobilių dalys. Rasta ir išardytų akumuliatorių, kurie į aplinką skleidžia toksiškas medžiagas. Sąvartynai susidarė netoli Darželių kaimo bei tarp Darželių ir Marcinkonių.
„Džiaugiuosi, kad šios šiukšlės išvažiavo ten, kur joms ir priklauso. Jau ir užpildėme visą „Ecoservice“ automobilį,“ – lengviau atsikvėpė Dzūkijos nacionalinio parko atstovė.
Ar tokias šiukšles įmanoma perdirbti? Pasak pakuočių tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ komercijos direktoriaus Sauliaus Kaupelio, automobilių dalys tikrai nėra pakuotės ir jas sudaro HDPE plastikas su įvairiausiomis priemaišomis.
„Tokios atliekos yra neigiamos vertės (prikelti jas antram gyvenimui kainuotų nemažus pinigus), todėl turėtų būti priskirtos arba mišrioms komunalinėms atliekoms, arba specializuotoms automobilių atliekoms. Sakyčiau, toje šiukšlių krūvoje reikėtų ieškoti vardo pavardės ar kitų duomenų ir bausti asmenį už absoliučiai nesąžiningą elgesį. Tai – tiesiog vagys, gyvenantys mūsų visų sąskaita. Apeliuoti į šiukšlintojo sąmoningumą, kai jis sugeba surinkti, išvežti į mišką ir paslėpti – jau būtų naivu… Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, tikrindami autoservisus ir panašia veikla užsiimančias įmones, turėtų reikalauti dokumentų, įrodančių, kur tokios atliekos buvo utilizuotos. Juk ne iš Vilniaus jos atvežtos – iš įmonės, veikiančios 5-10 kilometrų spinduliu aplink,“ – sakė S. Kaupelis.
Pašnekovas pridūrė, jog automobilinės atliekos ant savęs turi lako, dažų, grunto sluoksnius, todėl dūlėdami teršia aplinką. Tuo metu automobilių akumuliatorius superka atliekų tvarkytojai arba įmonė „Toksika“.
Spektaklis įkvėpė pakeliui link apžvalgos bokšto rinkti šiukšles
Kalbant apie Katros kaime atrastą viso ko duobę, S. Kaupelis svarsto, jog jei žmonės būtų ten metę tik biologiškai skaidžias atliekas – nebūtų buvę didelės bėdos. Pašnekovas pats prie savo namų kompostuoja ir visus, turinčius galimybę tik bioskaidžias atliekas mesti į komposto krūvą, ragina tai daryti. Šiuo atveju, kadangi bioskaidžios atliekos susimaišė su komunalinėmis atliekomis, jos turės keliauti į sąvartyną, nors atrastus parūdijusius rakandus drąsiai galima priduoti į metalo laužą.
Apie aptiktus sąvartynus pranešė per nacionalinį parką mynę dviratininkai – Lina Žukauskienė teigia, jog tokiems pilietiškiems ir neabejingiems saugomų teritorijų lankytojams ji yra itin dėkinga.
Įprastai bešeimininkes atliekas tvarko seniūnijos. Pašnekovė prisimena, jog per kelerius metus dirbant nacionaliniame parke jai su kolegomis teko tvarkyti 4 senus sąvartynus ir du atsiradusius naujai – autoservisų atliekų.
„Mane vis dar labai stebina žmogaus pasirinkimas vežti šiukšles būtent į mišką, kai tokia patogi jų sutvarkymo sistema. Juk miškas – mūsų visų. Čia žmonės grybauja, uogauja…“ – sakė L. Žukauskienė.
Tačiau pašnekovė žavėjosi netikėta Dzūkijos nacionaliniame parke „Žaliojo taško“ parodyto spektaklio atomazga – žiūrovai kartu su vaikais patraukė link apžvalgos bokšto ir pakeliui pradėjo rinkti šiukšles.
„Vaikai jau moka rinkti šiukšles – jiems tai visiškai natūralu ir niekam nekyla klausimų, kad „ne mano šiukšlė“. Taip džiugina, kad jaunoji karta turi teisingą požiūrį,“ – sako pašnekovė.
Atliekos virsta maišeliais, į kuriuos galima surinkti kitas šiukšles
Beje talkų saugomose teritorijose metu šiukšlės renkamos į iš perdirbto plastiko pagamintus bendrovės „Gerovė“ maišelius. Bendrovės direktorė komercijai Živilė Ramoškienė sako, jog jau nuo pat veiklos pradžios fabrikas iš polietileno iškarpų, kurios likdavo nuo parduotuvių maišelių, gamindavo šiukšlių maišus.
Dar keleri metai – ir „Gerovė“ pradėjo priimti ir kitų įmonių gamybines atliekas bei iš jų gaminti šiukšlių maišus. Ž. Ramoškienė patikino, kad net ir iš užsigulėjusių miške plastiko maišelių galima gaminti plastiko granules, kitaip tariant, net ir senus gamtoje rastus maišelius įmanoma išplauti ir perdirbti.
„Svarbu tą maišelį nunešti iki plastiko konteinerio. Jei nuveži į mišką ir pakasi – maišelis liks ilgiems metams ir darys žalą aplinkai ir gamtai ,“ – sako pašnekovė. Ji taip pat patvirtina, kad visus polietileno maišelius galima perdirbti daugybę kartų, tik su viena sąlyga – visas maišelis turi būti pagamintas iš to paties polimero (tokie yra plonieji maišeliai, į kuriuos dedame daržoves arba parduotuvių maišeliai).
Dalis pakuočių (pavyzdžiui, indeliai, į kuriuos pakuojama silkė) yra pagaminti iš kelių tipų polimerų (plastiko), todėl perdirbimo proceso sunku pagaminti kokybišką žaliavą, iš kurios būtų galima gaminti naujus gaminius. Galėtume sakyti, kad čia radome sprendimą – gaminkime iš polietileno visas pakuotes! Deja, tokiu atveju maistas jose greičiau sugestų. O pūvantis maistas – taip pat nieko gera jau ir taip šylančio klimato kankinamai planetai.
Todėl, pasak Ž. Ramoškienės, šiuo metu gamintojai deda visas pastangas, kad pakuotės tiesiog būtų kuo paprasčiau perdirbamos.
„Turime pasitelkti sąmoningumą, viską pasverti. Nevartoti apksritai kai kuriais atvejais gali būti žalingiau, nei vartoti teisingai. Mes turime išmokti vartoti teisingai ir dar – viską, ką jau pavartojome, teisingai sutvarkyti,“ – sako Ž. Ramoškienė.
„Misija – švari vasara“ kviečia pasikviesti į pagalbą draugus, bendradarbius, bendramokslius, šeimos narius ir sutvarkyti pastebėtą apšiukšlintą teritoriją. Įamžinkite, kaip pakito gamtos kampelis ir rezultatais dalinkitės tokio paties pavadinimo „Facebook“ grupėje. Taip pat keliaudami, pažindami Lietuvą ir gražiausias jos vietas, nepamirškite susigrūsti atgal į kuprines įvairų plastiko popierėlių ar kitų šiukšlių. Tebūnie švari vasara!